Sveiki visi,

Ilgai nerašiau, nes išsisėmiau, nebeturiu idomių minčių ką jums pasakyti ar vis tai laiko nebėra dėl mokyklos, piešimo ir kitų dalykėlių, prisėsti ir sukurti kažką, kas prisiliestų prie jūsų širdučių ar šiaip sudominntų... :)

Taigi, atėjo rudenėlis, o su juo kartu rudeninė mano depresija. Tikiuosi, kad aš ne viena bandau kovoti su bloga nuotaiką, kuri mane aplanko lietingomis dienomis, nenoru lysti iš lovos, nes už lango vaizdas nevilioja nieko veikti ir tenori šiltai susisukus į pledą gulėti, gerti arbatą, klausytis liūdnos muzikos. Ir vis dažniau pradedu mąstyti apie įvairius dalykus: savo ateity, mokslus, draugus, problemas, kurių tikrai nestinga mano gyvenime ir kartais atrodo, kad persunku su viskuo kovoti, norisi nuleisti rankas...dažnai paklausiu " kodėl taip sunku? kada bus lengviau? " ... Jeigu, bent vienas iš jūsų jautėtės blogai, skundėtės savo gyvenimu ir t.t. darykit kaip aš, kad palengvėtų: įsivaizduok tokio pat amžiaus vaiką, kokio tu esi, kuris gyvena baisesnėmis sąlygomis, galbūt savaitę yra nevalgęs, galbūt jo tėvai yra mirę, draugų neturi ir šiam pasauly nieko artimo nelikę...jis vienas... Ir dabar paskaičiuok, ką tu turi! Namus, šeimą, draugus, naujus batus, kuriuos nupirko tėvai, o ką jau kalbėti apie naujausią iphoną, kurį gavai, nes atsibodo iphone 4s. Ir dėl ko skundiesi? dėl to, kad susipykai su tėvais dėl blogų pažymių? būna ir blogiau... Tikrai nenoriu pasakyti, kad turėtum džiaugtis, kad gyveni geriau nei kas kitas, bet turėtum vertinti tai ką turi ir žinoti, kad gyvenime gali būti ir blogiau.


Mielieji, neleiskime, kad rudenio niūrus oras, šalta rudeninė saulė, liūdintu mus :) Susikurkime kuo šiltesnius prisiminimus su mylimais žmonėmis, praleiskime kuo linksmesnį laiką, kad vakare atsigulus galvotumėt ne apie slegiančias problemas, bet apie tai, kaip gerai jūs gyvenate :)

Ar galima nuspirkti laimę?

Yo yo.

Seniai berašiau, labai senai. Ištikro nebuvo noro.. nebuvo apie ką, nes pagalvodavau ir neh, netinka, netinkamos mintys, nieko ypatingo. Taigi, šiandien važiuodama namo  galvojau...ar...Įmanoma nusipirkti laimę už pinigus? Paklausiau facebook'iečių nuomonės ir daugelis sako, kad NE.
Aišku, negaliu aš būti teisi, bet pareikščiu savo nuomonę, ką šiandien sumąsčiau, kodėl sakau, kad, taip, įmanoma. Pirmas dalykas, kuris leido man tą suprasti, tai, kad tik žmogus, turintis pinigų, gali nusipirkti atostogas ir ten nusivešti svo šeima. O laikas ir įspudžiai tikrai suteiks didžiulės laimės. Tik turėdamas pinigų,galėsi ryte atsikėlęs nesukti galvos, ką šiandien valgysiu ir ką duosiu vaikams, galėsi nusipirkti drabužius ir tai ko tau reikės, o kas laimingas vaikščiotų su purvinais, suplyšusiais drabužiais ar leisti tokius devėti savo vaikams? Taip, galbūt skamba matiarealiai, bet žiema klumpias devėti nemalonu, šaltą  ir tai laimės nesuteiks. Vaikinas ar mergina, turėdami pinigų, galės padovanoti vienas kitam dovanas, kurios reikš ne metiarealų daiktą, o parodys, kad rupi vienas kitam. Turtingas žmogus, gali padaryti darbus, kurie jam suteiks gerovės jo viduj. Įsivaizduokite, turite daug pinigų ir priperkate daug daug žaislų, maisto ir t.t., nuvažiuojate pas vaikučius, kuriem reikia pagalbos ir matote jų laimyngus veidus, kaip jie žaidžia ir juokiasi su jūsų dovanotais žaislais. Juk  JŪS suteikėte jiems laimės. Argi Tu nebūsi laimingas vidumi  tai matydamas? Juk nupirktas šuniukas taps tavo geriausiu draugu ir džiugins iki paskutinio savo atodusio. O argi ne gražus žmogus yra laimingas? Retas žmogus, kuris turės kompleksų,galės sakyti, kad jaučiasi visiškai gerai. Šiuolaikinė visuomenė žiauri ir negailestingai tave pasmerks atstumimu ir patyčiom... Arg ne geriau dėl savęs, dėl savo gerovės nusipirkti kosmetikos, obonimento į sporto klubą ar soliariumą, kad taptum gražiu tike sau, tiek kitiem? Tai irgi kainuoja.
Daugelis turtingų žmonių gali pasakyti, kad pinigai neatneš laimės. Juos supa netikri draugai, siekantys sau naudos, populiarumo, mylimi žmonės šalia dėl turto... Visada tokių žmonių bus, bet jei tau neatneša pinigai laimės, kodėl jų tiesiog nepaaukoji ir negyveni sau lamingas? Galbūt savo pinigais pradžiuginsi kažką kitą, išgelbėsi gyvybę ar tiesiog leisi pajusti, to ko niekada nejuto. Argi tai nesuteiks tau laimės?
Pasalyje gyvena apie 7milijardus žmonių ir kiekvienas į šį klausimą atsakys skirtingai... Nes kiekvienam laimės suteikia vis kiti dalykai, vienam BMW, kitam duonos riekė, dar kitam- naujas krokodilo odos rankinukas. Laimė niekada neapsistos vienoje vietoje, gavęs tą- norėsi kito, pabučiavęs mylimą žmogų, norėsi dar ir dar, daina, kuri pradžiugino šį ryt tave, po savaitės nusibos... Laimė- nėra vienas matiarealus ar nematiarealus dalykas, ją turi ne pagauti, o eiti mažais žingsniukais. Ji tau kelionėje padovanos daugelį akimirkų, kada jausies laimingu žmogumi ir nebus svarbu, kas padarė tave tokiu.
 Ir NE, pinigai nesuteikia laimės...jie atveria kelią į galimybę surasti savo laimę, o tuos, kuriuos valdys pinigai, o ne jie juos- laimės niekada nesuras: ar turės nieko, ar turės viską. Reikia mokėti džiaugtis tuo ką turi, bet niekada nereikia apsistoti ties šita savo, nes visda gali būti geriau. :)

Gero vakaro, melieji.

Branginkite ne pinigus ir turtus, o geriausius prisiminimus ir mylimus žmones. <3

Niekada viešai nerašiau apie savo jausmus vienam svarbiam žmogui galbūt todėl, kad neradau tokių gražių, nebanalių žodžių, kuriais apibūdinčiau tai ką jaučiu.
Mūsų meilės storija prasidėjo nuo paprastos draugystės, kada supratau, kad tas žmogus kažkuom kitoks, kad aš noriu būti jo drauge ir ilgai kovojau dėl to. Tik po dviejų metų draugystės pajutau, kad aš jam neabejinga...kad noriu kiekvieną kartą ne tik apkabinti, bet ir pabučiuoti, noriu kartoti ne tik kokia yra svarbi mūsų draugystė, bet sakyti, kaip myliu jį.

Šiandien, dabar, galiu tvirtai sakyti, kad Domantas Belevičius yra tas žmogus, su kuriuo norėčiau pasenti, sedėti terasoje mūsų sode ir gerėtis saulėlydžiu susikabinus už raukšlėtų rankučių. Manau, kad jei meilė truktų amžinai, ji nebūtų tokia svarbi ir graži, tad ne mažiau svarbu už drugelius pilve yra draugystė, bendri prisiminimai, planai, pastangos džiuginti kiekvieną dieną, noras, kad antra pusė būtų laimynga, net ir tie pykčiai santykiams suteikia savotiško žavesnio...jei nori su žmogum praleisti visą gyvenimą turi dėti visas pastangas, kad pastatytum kuo stipresnią draugystę..pradėtum statyti bendrą gyvenimą. Heh, jaučiuos laimynga, kad galiu prisiminti daug gražių ir beprotiškų nuotykių, žiūrėdamadama nuotraukas , kuriose užfiksuota gražiausios akimirkos,būtent su juo, kad gamindama valgyti, padėdama jam matau ateity būsimą mano vyrą...Galbūt kvaila, bet aš to noriu ir kaip sakoma savo svajonių reikia siekti, o Tu ir esi manojo svajonė!!! Myliu tave, nes tik tu pažįsti mane geriausiai, žinai, kokia esu ir nenusisuki nuo manęs. Ačiū už viską, ką patyriau per 3metus mūsų draugystės, už tai, kad leidi pasijusti šeimos naria, už rūpesti, pastangas ir ateities planus...Už tai, kad ESI 

Vaikams vaikystė

Alocha,

Ilgai nerašiau dėl asmeninių reikalų ir pagaliau sukaupiau drąsą ir vėl pradedu rašyti ir stengsiuosi kuo dažniau tai daryti. :)

Šiandien noriu pakalbėti tema, kuri jums labai patiks tai - 90ųjų metų vaikystė. Visi, kurie galėjo pasidžiaugti ja, sutiks, kad šių dienų vaikai nebeturės nieko panašaus.
Einant gatve vis dažniau akis užkliūva už vaikų, kurių rankuose naujausias iphonas, ipad ar panašus daiktas... Kam pirmokui toks daiktas? Manau, patys tėvai nesupranta, kad pirkdami savo mažamečiams vaikams naujausias technologijas, atima iš jų nuostabę vaikystę, kurią gali praleisti kieme su tikrais draugais! Juk nieko smagesnio nėra už gaidynes, tuku tuku, būstynių statymą, haly halo, gumos šokinėjimą  ir daugelį kitų žaidimų. Kodėl tėvai nori iš vaikų atimti tai kas tikrą ir išliks visam gyvenimui? Kaip ir daugelis manau iš jūsų, telefoną gavau 3-4oje klasėje, nes reikėjo susisiekti su tėvais, bet jis nebuvo naujausio modelio ar labai "šustras"...ir man to nereikėjo. O ką jau kalbėti, kai tokie vaikigaliai susikuria socialinius tinklus ir tampa laido riteriais...
Dar vienas dalykas, kurį pastebėjau žiūrėdama televizorių, kad šiuolaikiniai filmukai , tiesiog, bukina vaikų smegenėles ir yra ant tiek nelogiški ar žiaurūs, kad net baisų. Dabartinių vaikų pagrindinis mokytojas yra televizorius, tad, kaip gali užaugti nauja, nesugadinta karta, jei darosi tokie dalykai...? Tegu bėga į kiemą ne gerti sidriuko, nerūkyti, bet žaisti žaidimus - kamuoliu ar lėlėm... Gražinkim vaikams vaikystę...

Turime džiaugtis ir didžiuotis, kad augome vaikystėje, kurioje nereikėjo nei iphono, nei naujausio ipad... Galbūt dabartiniai tėvai pamiršo, kad geriausi dalykai nėra sukurti dabar.

Oooo viską, ką aš noriu pasakyti apie 90-uosius metus, tai rasite šiame nuostabiame video, kuris sukels nostalgiją apie senus gerus laikus. :)

<<<<<   http://www.youtube.com/watch?v=4SbgT4FkOnY >>>>

VAIKAM VAIKYSTĖ, O NE TECHNOLOGIJOS!!!!!!

Kur ritasi pasaulis?

Rašysiu trumpai. Daugelis, manau, nežiūrite lnk  laidų penktadienio vakare? O jei netyčia matėte koncertą, "mES Europa"Renginys skirtas kovai su nacionaline ir rasine diskriminacija. Ištikrųjų, žmonių pasakojimai, apie patirtas patyčias, užgauliojimus, net jjėgos panaudojimus prieš juos, sukėlė man pasišlykštėjimą, didelį pykti, tais, kurie neturi nei širdies, nei žmogiškumo, o jų pasaulėžiūra, kaip pačio žemiausio pasaulyje padaro. Atrodo, visi turim 2 akis, nosį, lūpas, ausis, plaukus, odą...Tai ką, kad   spalva yra kitokia? Mes nekalti, kad vieni gimstame rudais plaukais, o kiti raudonais, nekalti, kad vieni balti, kiti rudos odos spalvos, nekalti... KOKIA MES TEISIA TURIME TEISTI KITUS? Ne mes kuriame, ne mes ir teisiame. Jei žmogus būtų, kaip koks paveikslas, tada suprasčiau, kad kiti galėtų kritikuoti ir reikšti savo nuomonę, bet dabar, kai mes nepajudiname nei vieno piršto, kad sukurtume būtybės bruožūs, kaip ODOS SPALVA, IŠSKIRTINIAI bruožai, būdingi tai tautai, tad mes NEGALIME IR NETURIME TAM TEISĖS kritikuoti... Pagalvokime...Ar nors kartą kreivu žvilgsniu nužiūrėjote atvykėlį iš kitos šalies? Nuėję pasakėte "nygeris", " čigonas" ir t.t. ? Būna atveju, kad negali susilaikyti ir išsprūsta- tai pateisinama, bet kai yra žmogus SUMUŠAMAS, todėl, kad jis kitoks, ne, ne kitoks, teisingiau, kad mes galbūt kitokie nei jis, tai čia yra...švelniai tariant ŽEMA... Kiekvienas susimąstykime, kad MES nedarytume to, kad nuo savęs, kad pakeistume savo požiūrį į tolerantiškesnį, ne tik į afroamerikiečius, egiptiečius, žydus, lenkus, indus ir t.t., bet ir į savus! Juk pyktais, kreivais žvilgsniais bandome užmušti keistai apsirengusius, stilių turinčius, ekstravagantiškas šukuosenas pasidariusius žmones gatvėje. Neretai vaikinai pradedantys sekti madą ir rengtis madingiau pradedami vadinti gėjais... O apie merginas net nerašysiu, nes dėl daugelio dalykų esame netolerantiškos viena kitai. Manau, tie žmonės, kurie daro tokius dalykus- negerbia žmogaus, nesuvokia, kad esama pasaulyje kitokių nei jis, kitaip atrodančius, apsirengusių, tikinčių kitą religiją ir t.t. yra DAUG, būtent tas žmogus nesuvokia, koks yra didelis ir nuostabus pasaulis tų žmonių dėka. Tad mažiau pavydėkime, mažiau keikime, kritikuokime, o daugiau skleiskime gerumą, meilę, toleranciją žmogui, juk visi esame savaip gražūs, įdomūs ir nuostabūs. VISI!!!!!

Pridėti antraštę

Tik sekundė!

Labas vakaras!!!!!!!!!!! :)

Sausio 29 dienos progą nutariau parašyti tokį blog'ą. Tikiuosi patiks...Kaip daug kas žino, šiandien mano gimimo diena, daugelis palinkėjo pačios geriausios, nuostabiausios, gražiausios šventės. Hmmm... dėje, ne visada gaunas taip kaip nori ar planuoji. O mano planus sugriovė gripas. Susirgau vakar, tad šiandien negalėjau paminėti šios dienos su draugais, bet...Su temperatūra važiavau į mokyklą pabaigti dailės olimpiadinio darbo, bet nors ir kaip būčiau gerai išsimiegojus, gera nuotaika, ją kažkas turėjo užtemdyti, o tai...kad, kartais žmonės būna tokie lengvabūdžiai, gaili kelių minučių, kad sustotų ir pasakytų, kad esi svarbus... Gimtadienis man- ne dovanų gavimas, o diena, kai galiu gauti dėmesio iš žmonių, kurie mano gyvenime atlieka svarbiausius vaidmenis. bet...ne visada būna kaip nori. 
Labai dėkoju savo Meilei, kad 3ius metus yra šalia manęs per šią dienelę, kad nubraukia ašarą riedančia veide ir šiltai apkabina, niekada nepamiršta... Štai, kas yra geriausia dovana :) 
O dabar, Mielieji, 1 minutę skirkite tiems, kuriuos užmiršote, parašykite tiems, kuriems nerašėte senai ar išvis to nepadarėte, apkabinkite artimus draugus, mylimuosius, padovanokite smulkmeną- savo dėmesį, tik minutę... Ir jūs padarote žmogų laimyngą, galbūt kažkam pakelete nuotaiką ir būnate, kai jam sunku, juk tik MINUTĖ... Vieną dieną atsikėlę galite suprasti, kad nebetekote tų, kurie jums buvo svarbūs, tik to neparodėte. Myėkite mamą, tėtį, draugą, mylimąjį, šunį...juk tai nieko nekainuoja...
Padarysiu gerą darbą sau...atsiprašysiu visų tų, kuriuos galbūt įskaudinau, ilgą laiką nebendravau, nepasakiau kažko mielo ar kitaip paveikiau. Girdėjau, kad per šiuos metus pasikeičiau į blogąją pusę, bet, tiesiog, norėjau bendrauti tik su mažuma, kurie visada šalia manęs ir neliko laiko niekam kitam, bet nebenoriu taip daryti. ATSIPRAŠAU, Jūsų...Žinokite, kad niekada nepamiršių gražių akimirkų, linksmo laiko praleisto kartų, kažkokių prisiminimų, nes tai svarbiausias turtas, kurį kaupiame savo bagaže ir nešiojamės visą gyvenimą, mūsų prisiminimai...
Mylėkite ir būkite mylimi, nes niekas nedaro žmogaus laimyngesnio nei šis dalykas. :)
Šiandien užmačiau gera video, kuris tinka prie mano temos...tik sekundė...

Štai pasižiūrėkite, tai mane įkvėpė :)   http://www.youtube.com/watch?v=AdymCQ5PXrs

Heh, tas gyvenimas

Jau antras įrašas čia, uhuuuuu (rašau antrą kartą ir šį blog'a, nes netyčia viską ištryniau)

Sveiki visi,

Taigi šiek tiek papasakosiu apie, kai kuriuos dalykus!
Ši savaitė buvo gan sunki ir ne todėl, kad rašėm daug kontrolinių, teko mokintis...Ką galiu pasakyti? Budėjimas užknisa ir nesuprantu, kam jis reikalingas? Taip, prižiūrėti mokinius, kurie nesuvokdami nieko bėgioja, trankosi į sieną ir yra laimyngi...Bet ar tai mūsų darbas? Na, bet kaip yra, taip. Vienas toks įvykis, kuris prajuokino mane- eina 3 septintokai ar šeštokai (dabar nebeskiriu, nes gali būti, kad ir 9okai, nesupaisysi šiais laikais tų vaikų, kurie auga ant nežinia ko), praeidamas vienas iš jų stebi mane, sustoja, prieina ir rimtu veidu sako: "tau plaukai dega" :DDDDD Nuo saulės jie raudoni raudoni, tad tai tikrai praskaidrino dieną. Taip pat, nesuprantu, kas pasidarė mokytojams? Pilnatis taip paveikė? Yra keli, kuriems negera ir iš lempos rašo "labai gerus" pažymius. Ai, bala nematė, galpasitaisys.? Ar man vienai atrodo, kad mano mokykla yra šiek tiek atsilikusi nuo kitų mokyklų? Tiesiog aš nesuprantu, kodėl koridoriuose nėra suoliukų ar kėdžių.!!!! Pavydžiu tiems, kurie mokinasi ten, kur yra įrengti net kabinetai, kur mokiniai gali pasiilsėti ar praleisti laiko, kol neturi pamokų. Nervina ir tai, kad nėra jokių įdomių renginių, švenčių paminėjimų ar diskotekų... Heh... Skundžiuosi, bet tikrai nepereisiu į kitą mokyklą, nes nelabai mėgstu kažkokias permainas. Užteks apie pragarą, į kurį mes visi einame 8h...

Begalo sekina vaikų prižiūrėjimas. Padedu savo vaikinui- Domui, prižiūrėti jo broliukus (Paulių 1,5m. ir Romuką 3,5m). Kartais pagalvoju, kad be 30ies vaikų nebus, nebent tik 1. Atrodo, kas čia yra pažaisti,pamaitinti ir pažiūrėti vaikus? Patikėkit, jei jie du tai nesugaudysi nei vieno, nei kito...O kai grįšti po mokyklos apie 6h ir iki 10 visas laikas skirtas ne sau, jegų nebeturi po pirmų dienų.
Bet prisipažinsiu, gera, kai šalia yra mylimas žmogus ir keli maži padarėliai, kurie laksto, juokiasi, verkia...Pagalvoju apie savo šeimą, kokia ji bus, kokie mes būsime, kur gyvensiu, kuom dirbsiu.

Pasigirsiu šiandiena! Po ilgo laiko sugebėjau dėl asmeninių problemų išverkti 6h...nebesusilaikiau ir verkiau ištisas 4pamokas, kol nebeturėjau iš ko ir susivokiau, kad geriau to nereikia, kad tai nieko nekeičia, tad užsukau ašarų kranelį. Per matematiką klasiokai pradėjo skanduoti "verk verk verk", kad parodyčiau savo talentą. :D
Po pamokų pasilikau piešti olimpiadinį darbą, pradžia ne kokia, bet rezultatas manau bus geresnis. Laukite.

Už 4dienų mano gimtadienis ir net 17olika metų. Jaučiu jau mirtį už manęs kvepuoajančia. Gimtadienio nedarysiu, tik gal į kokį boulingą nueisim su draugais keliais. Daug planų turiu ant pavasario, o galiausiai vasara neužkalnų, tad noriu ją kaip nors turiningai 

Na štai toks mini blog'as apie labiau apie mokyklą, nieko kito neišmąsčiau, nes noriu MIEGO, begalo. Miegojau tik 3h, tad šilta lovytė traukia, kaip magnetas. :D

Iki kito karto :*