Tik sekundė!

Labas vakaras!!!!!!!!!!! :)

Sausio 29 dienos progą nutariau parašyti tokį blog'ą. Tikiuosi patiks...Kaip daug kas žino, šiandien mano gimimo diena, daugelis palinkėjo pačios geriausios, nuostabiausios, gražiausios šventės. Hmmm... dėje, ne visada gaunas taip kaip nori ar planuoji. O mano planus sugriovė gripas. Susirgau vakar, tad šiandien negalėjau paminėti šios dienos su draugais, bet...Su temperatūra važiavau į mokyklą pabaigti dailės olimpiadinio darbo, bet nors ir kaip būčiau gerai išsimiegojus, gera nuotaika, ją kažkas turėjo užtemdyti, o tai...kad, kartais žmonės būna tokie lengvabūdžiai, gaili kelių minučių, kad sustotų ir pasakytų, kad esi svarbus... Gimtadienis man- ne dovanų gavimas, o diena, kai galiu gauti dėmesio iš žmonių, kurie mano gyvenime atlieka svarbiausius vaidmenis. bet...ne visada būna kaip nori. 
Labai dėkoju savo Meilei, kad 3ius metus yra šalia manęs per šią dienelę, kad nubraukia ašarą riedančia veide ir šiltai apkabina, niekada nepamiršta... Štai, kas yra geriausia dovana :) 
O dabar, Mielieji, 1 minutę skirkite tiems, kuriuos užmiršote, parašykite tiems, kuriems nerašėte senai ar išvis to nepadarėte, apkabinkite artimus draugus, mylimuosius, padovanokite smulkmeną- savo dėmesį, tik minutę... Ir jūs padarote žmogų laimyngą, galbūt kažkam pakelete nuotaiką ir būnate, kai jam sunku, juk tik MINUTĖ... Vieną dieną atsikėlę galite suprasti, kad nebetekote tų, kurie jums buvo svarbūs, tik to neparodėte. Myėkite mamą, tėtį, draugą, mylimąjį, šunį...juk tai nieko nekainuoja...
Padarysiu gerą darbą sau...atsiprašysiu visų tų, kuriuos galbūt įskaudinau, ilgą laiką nebendravau, nepasakiau kažko mielo ar kitaip paveikiau. Girdėjau, kad per šiuos metus pasikeičiau į blogąją pusę, bet, tiesiog, norėjau bendrauti tik su mažuma, kurie visada šalia manęs ir neliko laiko niekam kitam, bet nebenoriu taip daryti. ATSIPRAŠAU, Jūsų...Žinokite, kad niekada nepamiršių gražių akimirkų, linksmo laiko praleisto kartų, kažkokių prisiminimų, nes tai svarbiausias turtas, kurį kaupiame savo bagaže ir nešiojamės visą gyvenimą, mūsų prisiminimai...
Mylėkite ir būkite mylimi, nes niekas nedaro žmogaus laimyngesnio nei šis dalykas. :)
Šiandien užmačiau gera video, kuris tinka prie mano temos...tik sekundė...

Štai pasižiūrėkite, tai mane įkvėpė :)   http://www.youtube.com/watch?v=AdymCQ5PXrs

Heh, tas gyvenimas

Jau antras įrašas čia, uhuuuuu (rašau antrą kartą ir šį blog'a, nes netyčia viską ištryniau)

Sveiki visi,

Taigi šiek tiek papasakosiu apie, kai kuriuos dalykus!
Ši savaitė buvo gan sunki ir ne todėl, kad rašėm daug kontrolinių, teko mokintis...Ką galiu pasakyti? Budėjimas užknisa ir nesuprantu, kam jis reikalingas? Taip, prižiūrėti mokinius, kurie nesuvokdami nieko bėgioja, trankosi į sieną ir yra laimyngi...Bet ar tai mūsų darbas? Na, bet kaip yra, taip. Vienas toks įvykis, kuris prajuokino mane- eina 3 septintokai ar šeštokai (dabar nebeskiriu, nes gali būti, kad ir 9okai, nesupaisysi šiais laikais tų vaikų, kurie auga ant nežinia ko), praeidamas vienas iš jų stebi mane, sustoja, prieina ir rimtu veidu sako: "tau plaukai dega" :DDDDD Nuo saulės jie raudoni raudoni, tad tai tikrai praskaidrino dieną. Taip pat, nesuprantu, kas pasidarė mokytojams? Pilnatis taip paveikė? Yra keli, kuriems negera ir iš lempos rašo "labai gerus" pažymius. Ai, bala nematė, galpasitaisys.? Ar man vienai atrodo, kad mano mokykla yra šiek tiek atsilikusi nuo kitų mokyklų? Tiesiog aš nesuprantu, kodėl koridoriuose nėra suoliukų ar kėdžių.!!!! Pavydžiu tiems, kurie mokinasi ten, kur yra įrengti net kabinetai, kur mokiniai gali pasiilsėti ar praleisti laiko, kol neturi pamokų. Nervina ir tai, kad nėra jokių įdomių renginių, švenčių paminėjimų ar diskotekų... Heh... Skundžiuosi, bet tikrai nepereisiu į kitą mokyklą, nes nelabai mėgstu kažkokias permainas. Užteks apie pragarą, į kurį mes visi einame 8h...

Begalo sekina vaikų prižiūrėjimas. Padedu savo vaikinui- Domui, prižiūrėti jo broliukus (Paulių 1,5m. ir Romuką 3,5m). Kartais pagalvoju, kad be 30ies vaikų nebus, nebent tik 1. Atrodo, kas čia yra pažaisti,pamaitinti ir pažiūrėti vaikus? Patikėkit, jei jie du tai nesugaudysi nei vieno, nei kito...O kai grįšti po mokyklos apie 6h ir iki 10 visas laikas skirtas ne sau, jegų nebeturi po pirmų dienų.
Bet prisipažinsiu, gera, kai šalia yra mylimas žmogus ir keli maži padarėliai, kurie laksto, juokiasi, verkia...Pagalvoju apie savo šeimą, kokia ji bus, kokie mes būsime, kur gyvensiu, kuom dirbsiu.

Pasigirsiu šiandiena! Po ilgo laiko sugebėjau dėl asmeninių problemų išverkti 6h...nebesusilaikiau ir verkiau ištisas 4pamokas, kol nebeturėjau iš ko ir susivokiau, kad geriau to nereikia, kad tai nieko nekeičia, tad užsukau ašarų kranelį. Per matematiką klasiokai pradėjo skanduoti "verk verk verk", kad parodyčiau savo talentą. :D
Po pamokų pasilikau piešti olimpiadinį darbą, pradžia ne kokia, bet rezultatas manau bus geresnis. Laukite.

Už 4dienų mano gimtadienis ir net 17olika metų. Jaučiu jau mirtį už manęs kvepuoajančia. Gimtadienio nedarysiu, tik gal į kokį boulingą nueisim su draugais keliais. Daug planų turiu ant pavasario, o galiausiai vasara neužkalnų, tad noriu ją kaip nors turiningai 

Na štai toks mini blog'as apie labiau apie mokyklą, nieko kito neišmąsčiau, nes noriu MIEGO, begalo. Miegojau tik 3h, tad šilta lovytė traukia, kaip magnetas. :D

Iki kito karto :*

Štai ir aš

Sveiki,

           Kaip daugelis žinote, esu Jolita Blaževičiūtė ( http://www.facebook.com/jolita.blazeviciute?ref=tn_tnmn mano fb)
Nežinau nuo ko pradėti...Man yra 16metų, už 9dienų ir visi 17olika, jaučiuosi labai sena. :(
Mokausi Kauno Juozo Grušo meno vidurinėj, menininkų klasėje. Kažkada buvau pirmūnė savo klasėj(senoje mokykloje), dabar mokausi patenkinamai ir nusivažiuoju žemyn per savo tingėjimą (mažiausias pažymys metiniam 6, kad nepagalvotumėte, kad esu visiškai buka :D ).. Taip pat dar nežinau, kuom būsiu užaugus, nors kartais pamąstau, kad galbūt siesiu savo gyvenimą su dizainu ar panašia sritimi.
O dabar šiek tiek apie mane pačią. Esu draugiška, ypač su tais žmonėmis, kurie yra malonus man. Nemėgstu BUKU, pasikėlusiu ir stumikų. Visada ištiesiu pagalbos ranką net ir nepažįstamiems. Kažkada svajojau būti psichologė ir dažnai klausydavausi kitų bėdas.Mano minusas tas, kad esu kartais per daug impulsivi ir galiu iškart susiraugti, supykti ir net apsiverkti ir tai kartais nervina, nes poto reikia srėbti košę, kurios prisiverdu.Esu truputi trenkta, galiu daryti nesamones, kurios kitiems galbūt nebus juokingos. Turiu patį nuostabiausią vaikiną, kurį labai myliu, nors ir dažnai pykstamės dėl niekų, meilė jam yra kažkas nuostabaus mano gyvenime. Geriausios draugės neturėjau niekada, daug daug gerų draugių, bet tokio žmogaus, kuriuo pasitikėčiau 100% nesuradau, bet džiaugiuosi, kad turiu šalia daug gerų, linksmų ir fainų draugų(ių).
Mano didžiausias pliusas- piešiu ir tai darau nuo pat vaikystės,kai mama mokė...pradinėse svajojau eiti į dailės mokyklą, bet gavosi taip, kad perėjau į savo dabartinę mokyklą, kur yra sustiprinta dailės pamoka. Prisipažinsiu- NEKENČIU savo dailės mokytojos (manau, daugelis jos nemegsta).Šiais metais bus baigiamieji dailės, labai laukiu, jau reikalai juda į priekį ir apmąsčiau eskizą. Piešiu dažniausiai per pamokas ant pratybų (jos siaubingai atrodo), sąsiuvinių...dažniausiai ateina įkvepimas per matematikos pamokas, todėl ši pamoka man nesiseka. :DMano vaikinas pastūmėjo mane susikurti puslapį, nes pakankamai daug pradėjau piešti ir tuos darbus, jis norėjo parodyti kitiems.Tai va mano puslapiukas https://www.facebook.com/JBlazeviciutesPictures . Nesu PROFESIONALĖ, kaip kažkas gali pagalvoti, piešiu beveik 9 mėnesius. Pati esu patenkinta savo patobulėjimu. Pavydžiu žmonėms, kurie turi kantrybės ir piešia viską kruopščiai, aš to nemoku, todėl mano darbai kartais kažkur neužbaigti.
Susikūriau blog'ą vien dėl to, kad norėjau kažką turiningai nuveikti ir galbūt susirasti bendraminčių, su kuriais galėčiau pabendrauti, noriu tobulėti vidumi, pasisemti naujų žinių ir taip tapti šiek tiek geresniu žmogumi. Aišku, neneigsiu, kad begalo paglosto savimeilę, kai sulauki gražių atsiliepimų apie darbus, kuriuos tu darai, taip pat, gera žinoti, kad kažkam esi įdomi. :)
Pirmą įrašą sunkiausiai yra parašyti, nes nežinai nei apie ką, nei kiek reikia parašyti... Tikiuosi kas skaitys, nenusibos ir kitas mano blog'as bus prasmingesnis ir įdomesnis. :)

Gražaus ir turiningo Jums vakaro. :}