Niekada viešai nerašiau apie savo jausmus vienam svarbiam žmogui galbūt todėl, kad neradau tokių gražių, nebanalių žodžių, kuriais apibūdinčiau tai ką jaučiu.
Mūsų meilės storija prasidėjo nuo paprastos draugystės, kada supratau, kad tas žmogus kažkuom kitoks, kad aš noriu būti jo drauge ir ilgai kovojau dėl to. Tik po dviejų metų draugystės pajutau, kad aš jam neabejinga...kad noriu kiekvieną kartą ne tik apkabinti, bet ir pabučiuoti, noriu kartoti ne tik kokia yra svarbi mūsų draugystė, bet sakyti, kaip myliu jį.

Šiandien, dabar, galiu tvirtai sakyti, kad Domantas Belevičius yra tas žmogus, su kuriuo norėčiau pasenti, sedėti terasoje mūsų sode ir gerėtis saulėlydžiu susikabinus už raukšlėtų rankučių. Manau, kad jei meilė truktų amžinai, ji nebūtų tokia svarbi ir graži, tad ne mažiau svarbu už drugelius pilve yra draugystė, bendri prisiminimai, planai, pastangos džiuginti kiekvieną dieną, noras, kad antra pusė būtų laimynga, net ir tie pykčiai santykiams suteikia savotiško žavesnio...jei nori su žmogum praleisti visą gyvenimą turi dėti visas pastangas, kad pastatytum kuo stipresnią draugystę..pradėtum statyti bendrą gyvenimą. Heh, jaučiuos laimynga, kad galiu prisiminti daug gražių ir beprotiškų nuotykių, žiūrėdamadama nuotraukas , kuriose užfiksuota gražiausios akimirkos,būtent su juo, kad gamindama valgyti, padėdama jam matau ateity būsimą mano vyrą...Galbūt kvaila, bet aš to noriu ir kaip sakoma savo svajonių reikia siekti, o Tu ir esi manojo svajonė!!! Myliu tave, nes tik tu pažįsti mane geriausiai, žinai, kokia esu ir nenusisuki nuo manęs. Ačiū už viską, ką patyriau per 3metus mūsų draugystės, už tai, kad leidi pasijusti šeimos naria, už rūpesti, pastangas ir ateities planus...Už tai, kad ESI